šuo

šuõ sm. (4), šuõj (4) LKKII217(Lz), LKAII83(Str, Trak, Onš), Pns, šuõn (4), šuvà (4) Rtr, NdŽ, LKAII83, LzŽ, Sn, Bn, Mšg; I, Tat, G115, RtŽ; gen. sing. šuñs KBII111, K, Š; R, MŽ, šuniẽs KBII111; SD¹122, H, šunès, šùnio; nom. du. šunù; nom. pl. šùnys, šùnes, šùnės LKII241(Zt), LD244(Krkl), šunaĩ (tik tam tikruose pasakymuose); gen. pl. šunų̃, šunių̃ KI59,661, KlbIII64(Krtn, Ukm, Lkv, RdN, Brž, Rk) 1. SD249, Sut, Rtr zool. gyvulys, laikomas namams saugoti, medžioklei ir kt.: Šuo naminis, prie namų R149, MŽ257. Šuva naminis E(Kp). Šuo numsargis D.Pošk. Medžioklinis, vištinis (paukštinis) šuõ NdŽ. Šuõ sargas, sarginis NdŽ. Laukinis šuõ NdŽ. Šuon skalikas Kos39(Jms). Lojikas šuo SD¹57, SD123. Kiemo šuo ŽŪŽ53. Kiškiniai šùnes Vrn. Avininkų šuo B732. Aviganis šuo (Šiaurės Italijos kilmės stambus medžioklinis šuo) BŽ241. Avinis (aviganis) šuvà Brt. Tarnybinis šuo rš. Gyventojai laiko įvairių veislių kambarinių dekoratyvinių šunų MLTEIII435. Šuon, turiąs trumpas ir klišas kojas I. Šuo didis SD20. Antinius šunìs ana turėjo Krž. Susamdė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit Krd. Mėsinis šuõj [miesto] – ir paduok mažais gurinukais, suguryk Drsk. Losnus šuo LKGI567. Uoslus šuo LKGI567. Augąs šuo rajus J.Jabl. Gaila gero šunès Vlk. Nelabas šuõ K. Tas šuo lepnas, mažos ėskenos, mažai, patikimais teėda J. Patvylokas šuo – kanda iš pasalų, pasalkanda Šts. Nūvalka šuo Šts. Šuo parejūnas Kv. Šuo nulinkausis J. Nulėpausis šuvà Všk. Puokinis (apaugęs minkštais kaip pūkas plaukais) šuo buvo Ggr. Šuvà gul visas keturias atstiepęs JI163. Kampe gulėjo didelis pluskotas šuo I.Simon. Šuo yr plynas ir pluskuotas Krtn. Šuo kalybu kaklu B731, N. Šuo su kalyvu kaklu [K163]. Šunys stabiklais kaklais, t. y. margais J. Du juodi abudu palybkakliai šunys Vdk. Keturakis šuo (su šviesiomis dėmėmis antakiuose) Vkš. Kiaušėdis šuõ Ms, Slnt. Smagiau su šuniù [gyventi] Ėr. Šunų̃ augintojas NdŽ. Šunų prižiūrovas Vr. Šunų̃ gauja, ruja NdŽ. Pasiutimas šunies SD405. Ėdalas šunų SD233. Šunų raištis SD345, Sut. Šuns aplinkkaklis B731. Šunų musia SD310. Šuns plaukai B731. Šuns oda B731. Še pėda šuns J. Šuns būda ŽŪŽ22. Šunų maras rš. Išgirdo šuniẽs balsą i suprato, ka to[je] pusė[je] y[ra] numai LKT109(Kv). Šuniẽs kandis yra baisus LKT368(Vlk). Nevalgė, šunès puodan suvertė bulves Mrc. Nesakysu to šuniẽs vardo Tv. Sako, kad barabanai padaryti iš šunio skūros Lš. Trumpiausias amžius šunies – dvidešim du metai Sk. Nu keturiasdešimt metų šunies amžių gyvena žmogus Trš. Šunies dalia žmogus minta LMD(Sln). Pui pui, šuo, t. y. uži J. Kvaukš kvaukš šuo lo[ja] zuikį pakėlęs Šts. Atloja šuo vagį SD217. Jeigu ateina žmogus, šuõ duoda, ka lenciūgas dreba Jrb. Kai ateina kaimynas, mūsų šuõ tik bambteli Stk. Šuõ nė amt, o šernai bulvėse KzR. Kur čia šuõ kūkčio[ja]? J. Aiksi šunẽlis su pamušta koja Ėr. Prie tvarto tyliai ir gailiai inkščia šuo rš. Kas to šunies buvęs nusikalėjimas (nusibuvimas vietoje) – galia ir pablūsti belakstydamas Grg. Šunu du kiek įgalėdamu iš namų jam priešais atbėgo TDrVI106(Rg). Šuo seka mane, nepasilieka nė iš pėdos J. Šuõ kėžuo[ja] su kojomis kežai kežai J. Šuo tik kiust kiust ir išbėgo į mišką LTR(Krtn). Šuo lungindamas, meilaudamas eit B731. Šuvà – žmogaus sargas Ėr. Šuvà žmogu tai geriausias draugas Vlk. Nuejau nakties su savo šuniù, o šuvà labai geras buvo Gdr. Svetimas šuvà pritapo prie mūsų Prn. Tas mūs šuvà toks pabruktuodegis Kt. Šuvà baltuom kaklu Aps. Ne kokį apginklą neturėjau, ir įkando šuvà JI33. Jų šuvà paslaptinis [i](pasalinis) Švnč. Šuvà storas kaip meškius, ir šaukia Meškium Žg. Šuvà kaip teliokas guli pastalėj Aln. Šuvà iš visokių ligų išsilaižo Jnš. Randa šuvà [ežį] ir neima Šlčn. Žvilgterk per skylę, ką čia šuva loja KlbIV85(Mlk). Ir šuvà teip neišlos, kaip tu iškalbėsi Alks. Pradėjęs tas šuvà murmėt Mšk. Staugia ir staugia šuvà per naktis Krok. Išpuola šuvà lig vidutinio šuniẽs [ūgio] Žrm. Bala klampi – niekas negalėj[o] pereit, net šuvà neperbėgo Pls. Tavo šuvà neleidė manę an atšlaimo Nmč. Šalia jo lovos jis gulėjo, tas šuvà Smln. Šuva staugia ar an ugnės kokios (prieš gaisrą) Dg. Jeigu šuvà žolę ėda, tai žinok – bus dargana Btg. Jei šuva loja ant žmogaus, tai tas žmogus piktas VšR. Juodas šuva su rudais antakiais – keturakis, mato velnią LMD(Sln). Šuniẽs buvo gulėta Pc. Jis aprietas nuo šuñs JI59. Mūsų šùnes ir (irgi) jaučia, kas neteisingas žmogus Rg. Šuõ kai velnias: suraukė nosį, dantis pastatė Jrb. Manęs šùnys nepjauna Ėr. Aš jau toks šunų papjova – mañ vis apipuola Sdk. Padabok kiaules nuo rugių ir šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuõ stveria smertin (labai piktas) Dg. Šuo pasileido mūsasis, pulna, draskos LKT99(Užv). Įkandinsi šunį mun į sijoną, neerzink! Šts. Šunį piktina (erzina) Vlk. Antrydinsiu šunį ant tavęs, jei beateisi obulų vogti Šts. Paridė šunim̃ Dglš. Sarmata važiuot piršlėm – gali šunim išpjudyt Tvr. Kitus gyvus šunimis sudraskydino S.Dauk. Mostaguo[ja] su vėzdu nuo šuniẽs J. Pasimk lazdą šunìm atsigintie Ds. Mūsų šuniẽs svetimas neprieis Ėr. Šunìs atsaldau JI406. Tėvelis mūsų šunìs ažkalbėdavo, kad nelotų Ob. Gal tu šunám buvai pakliuvus? Ad. Kas jūs, šùnes koki, ka žmones perimdinėtūt?! Pv. Šuõ turia savo vietą turėt – da čia jam meilių reik! Jrb. Jis džiaugias su dum šunim J. Šùnys – tai jo didis pasimėgimas KII29. Neregėjau savo šuniẽs Dv. Ko jūs jo, velnio, nepririšat, šito šunès?! Lp. Duok šunìmis lakt LD233(Vlkj). Paduok šùni lakt Brš. Duok šùn lakalo Alk. Šùnės ėda žolę i katės priš lytų Tt. Tas šunẽlis nebargavo[ja] valgį, viską ėda J. Šùniui nė į dantis neįsižabos tas kąsnis mėsos J. Žmogų an šuniẽs mainė Rdš. Šùnes kap arkliai Kb. Žiūrėk, kas tam šùn daros Zp. Einu žiūrėt, kas tam šùnei, žiūriu – ežį radęs LKT153(Žg). O gyvatė jeigu šùniui inkanda, tai anas išsilaižo LKT316(Stlm). Mum du šuniù vilkas nunešė KlbIX51(Skp). An dukteries vestuvių ir šùnį parduoda – nebėr an ko lot (juok.) Ob. Šišion gulk, šuniẽ! J. Nu, šuniẽ, eik lauk! Rsn. Bėkim, šunỹ, bėkim, dangus griūva! (ps.) Zp. Ans nudyrė kailį šùniui J. Trako mėnuo šunų̃, mergų, vaikių užeina, ir tranka J. Šuõ čia nusireikalautų Smln. Kambarys šunim̃ trenkia Jnš. Kap Kūčia būna, einam klausyt, iš kur šùnes loja, iš kur bernas bus Dg. Po tam [per Kūčias] klausos, iš katros pusės lo[ja] šùnys; iš katros išgirsta, iš tos tura laukti piršlių Žr. Kas šùnį spiria, šunvotės kyla LTR(VšR). Nuo šuñs išsigandimo reik šuñs plaukų degytų gert Nmk. Šuõ ka būtum piktas, duos gyvatės Yl. Šùniuo po barzos trys plaukiukai – tas piktas Klm. Šuo kaukia priš nelaimę LTR(Kln). Kai šuo kaukia, tai kas nors mirs LTR(Pgg). Gaisro anglis trinti ir dėti šunie į lakalą devynias dienas – netraks Šts. Neduok duonos – šùn atduosiu (d.) Nm. Neduokit duonos – šunìms dalinsiu JD1387. O ir užpuolė Veliuonos šùnys, o ir praplėšė svotų kišenius JV542. [Kiškis] visas sudraskytas, šunų supašytas NS1242. Ženykis rudenį, gausi šunį rudąjį LMD(Sln). Devyni svotai ėdė ėdė, devyniem šunìm liko liko DrskD162. Svoteliai joja, šunẽliai loja (d.) Pls. Šunes vijo, šunes vijo ir pastiko LTR(Trak). Ateina strielčiukai, ateina strielčiukai su šuneliais, su šuneliais. Tie šunes šuneliai, tie šunes šuneliai ką toliausiai, ką toliausiai (d.) Kp. Šaukė šunų vardus: Žaibas, Vėjakojis, Gelžlaužys BsMtII229(Dov). Išjojo karaliūnas į girią medžiot su šunims, tie šunes, pamatę tą paną, tie ėmė vyt BsMtI64(Brt). Ana (lapė) iškišo uodegą ir atdavė šunimi (ps.) Pls. Ir klausia šuníep vilkas Lz. Yra ten kas: pasirodo i žmogum, i arkliu, i šuniù Krš. Šuõ didei smarkus, vadinams Krizo Didgalvis, pas liūtus bylinėdams, kartą avį apskundė K.Donel. Prieg šùni (dat. sing.) LKKXI178(Zt). Šunès (acc. pl.) LD244(Krkl). Šuniaĩs (instr. pl.) LKKIII108(Sk). Su šunimù (instr. pl.) LKKIII181(Arm). Šunuõs, šunuosè (loc. pl.) LKKIII108(Škn). Todel pamirkyta bus koja tavo ingi neprietelių kraujį: liežuvis tavo šunų lakti jį turės Mž291. Bet šunys ateidami laižė votis jo VlnE84. Todėlei neturit valgyti mėsos, kuri ant lauko žvėrų suplėšyta yra, bet ją šunims pamesti BB2Moz22,31. Neprileidžiam, idant anys tą šventą penukšlą kaip kiaulės ir šunes neišbjaurintų PK209. Ant galo buvo smarkesnis neg šùnes jo, kurie, ką galėjo, pavargėliui padarė laižydami žaizdas jo DP271. Tarp lavono žmogaus ir maitos šunes nė kokio numirus skyriaus nerasi DP583. O kitas dreba laukdamas, idante jamui duotumbei trupučių nuog stalo savo, o tu juos veliji duot šunimus aba kitomus žvėrimus MP125. Duostis tam šuni, lenciūgu pririštam, įkąsti SPII71. Ją… prilygina šuni MP116. Pikčiaus neg šunies nopkenčia SE46. | prk.: Sargai yra šunys nelojantieji B732. Par [fabriko] šunìs sargus kol pareini, drebi Krš. Valdžia tokia kai visur, ale valdžios šùnys (valdininkai) niekai Vl. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis (prievaizdu, tijūnu ir kt.) V.Myk-Put. Oi tu bernai, berneli, piktas šuva, šuneli TŽI248. ^ Vieryk manim kai dvaro šunim̃ Jrb. Ponai geri, tik šunes (tarnai) pikti Jnš. Aš eisiu iš to gyvenimo (ūkio) rankas pakračiusis, ir paliks šùniuo vypsančiajam (svetimam, nevertam palikimo) Gršl. Kaip šuõ – kanda ir atgal gerinas Lkv. Gediminas slinko iš paskos kaip permuštas šuo J.Avyž. Taip gėrė jis, net tapo akys raudonos kaip šuñs J. Aš negaliu kaip šuõ lakstyti į visas puses LKT87(Kl). Kaip šuo slapai nuog saulės akis tavo MP243. Lenda kaip šuo per tvorą! prš. Ans alsavo kaip šùnį ginęs KlvrŽ. Gul kaip šuo piese VP17. Gulia kaip parkaršęs šuõ į pelenus Dov. Virpa kaip šuõ kepurė[je] Šv. Dairosi kaip šuo muilą prarijęs LTR(Lzd). Ans kaip šuõ pula ant žmonių Žr. Puola kai šùnys ubagą Erž. Tu grasini jį sudraskyti kaip šuo šunį J.Gruš. Pasipuošei kaip šuo į bandą (neskoningai) Klm. Išsidarė (Pasigavo Krž) kaip šuo po metų LTR(Vlkv). Išaugo kaip vaito šuo į rietus, o proto neįgavo Ggr. Riebus it meisininko šuo Plt. Tas namas be stogo kaip šuõ be uodegos Skdv. Kaip gyveni? – Kaip šuõ šulinė[je]: nė išlipti, nė nuskęsti Slnt. Vargstu kap šuõj šulnin Kpč. Raškažijaus kaip šuõ po šulinę Lkv. I tykos kaip šuo pri meisininko LTR(Plt). Bijo kaip šuo perkūnijos Varn. Įtiko kai šun botagas B, B731. Tinka kaip šùn botagas Snt. Prytiko kaip šùnie votagas Lkv. Papuolė kaip šuniui botagu LTR(Vdn). Nusejo (pasisekė) kai šùniui botagu Klt. Tiko kaip šun (šuniui Šn) rimbas Vlkv. Mėgsta kaip šuõ keptą ropę Plng. Atnešė kai šùn šieno Nm. Ko stovi kap šuõj po langu! Drsk. Stovėk čia kap in šunį (kaip šuo) – aš ne šuõj (nesaugosiu) Drsk. Tvarkelė kaip po šunų̃ veselės (viskas sujaukta) Pln. Bernų kaip šunų̃ (daug) prilekia, ale mes neidavom šokt Slm. Aš bagotas kaip šuo kudlotas LMD(Lk). Pas mūsų mergų netrūksta, kaip šùnie blusų Kv. Gyvena kaip šuõ su kate Pln. Sutaria kaip šuo su kate, katruodu į vieną maišą sukišti KlbXVII99(Slnt). Taip didliai jau nemušėvos, ale jau teip kaip šuõ su kate kožną dieną Pln. Pešasi kap katė su šunim Gž. Ir los kaip šuo, mėnesį pamatęs LTR(Krž). Lo[ja] kai šuõ pryš mėnesį NmŽ. Ko staugi kap šuõ prieš mėnulį? Gs. Netauzyk kaip šuõ mėnesieno[je] Tl. Lojat ant vienas kito kaip šùnys Trk. I vampasija kaip šuõ End. Aš dar šuniù neloju (nesu paskutinis valkata) Krtn. Jis tinka tę kap šuõ bažnyčio[je] Kt. Bubija (geria) lyg šùnį suėdęs Snt. Tu negyvensi par tą eigulystę: dirbi kaip šuõ išsižiojęs Lkv. Dirbti reikėjo kaip pasiutus, dirbau teip kaip šuõ Yl. Gyvenu kaip šunelis po akėčiom (prastai, vargingai) Skr. Uik ir uik kaip šunį nu girnų Krkl. Styro kaip šuõ ant girnų (nieko neveikia) Gršl. Ko rangais kaip šuo ant girnų?! Skdv. Ringuok kaip šuo ant kupsto J. Langai užrasoję lygu šuniẽs akys Pln. Lyna kaip in šuniẽs Krg. Lyna kaip nū šunies Prk. Aš jo kaip šuñs romyto nekenčiu Snt. Basi kai šùnys vaikai vaikščiodavo Erž. Rudenį bijau šalčio kaip šuõ End. Parej[o] kap šùnes drebėdami – ko neužšalo Pv. Jei su vaikais gražiai, tai vaikai kap šùnes (nepadeda tėvams) Drsk. Dabar [vaikai] kaip šùnes, niekas nebara Žl. Žmogus kaip šunelis tur sviete vargti Sim. Niekas nebipadeda, ka tu kaip šuõ esi palikęs vienas Vgr. Vieną patį kaip šunẽlį paguldė palato[je] Slnt. Mane už durų laiko tartum šunį, o ji pati – su meilužiu burkuoja B.Sruog. Nupylė tą kaip šùnį raiste Vp. Išmetė iš namų kai šunį LTR(Km). Tau nė šuñs nereikia: tu pats kai šuõ Jrb. Patys negadni kai šùnys, tai nereikia šuniẽs Jz. Jis aną masina kaip šùnį J. Anie muni pažįsta kaip šùnį (labai gerai) End. Išmano kaip šuõ apie vėjinį malūną: pamato – sukas, ir loja Snt. Jis buvo alkanas kaip šuo, o dar labiau nuvargęs J.Avyž. Įnirto jis kaip šuõ į merlėną J. Prarijo kaip šuõn kilbasą DūnŽ. Ilgai laikė – kap šùniui dešra Vlkv. Laikys jam apsiavimas kaip šùni branktas po kaklu Prn. Išvirė srubos kaip šùnie lakalo Skdv. Kantinas kaip šuo, girnas nulaižęs LTR(Krž). Teip [greit] važiavo, ka aš kaip šuõ ant vėputiniu sėdėjau visą laiką LKT65(Ms). Gul kai šuo ant kupetos: nei pats ėda, nei jaučiui duoda KlvK. Kaip šuo atsigulęs ant šienu: nė pats ėda, nė kitam duoda VP21. Būtum atėjęs ir pasikalbėjęs, o ne puolęs kaip šuva į blauzdą rš. Be dviračio tai kaip šuva be uodegos rš. Žmogus kaip šuva: kai tik nejaučia lazdos, tuo ima loti V.Krėv. Insilojęs kap šuvà Rod. Šuva ir an mėnulio loja (sakoma apie žmogų, kuris mėgsta kitus apkalbėti) Vrn. Ko čia loji kaip šuva ant kiaulės! LTR(Aln). Lindo lindo [vyras] lyg šuvà, lig surijo gyvenimą Pnm. Insikandai kap šuva kaulą (vis tą patį kalbi) LTR(Grv). Kaip šuvà: čia ėda, čia kanda Šd. Kurgi lakstai kaip šuvà laukais?! Kp. Leki kai šuvà, liežiuvį iškišęs Ds. Gert noriu kaip šuva nuo tų silkių Šln. Ašiai kap šuvà noriu valgyt, duok koc duonos lustą LKKXIII126(Grv). Kaip šuvà ant karštą ėdelą, teip ir tu ant darbą puoli (daug dirbi) An. Nūnai, perdien ardamas, pavargau kaip šuva V.Krėv. Ko tu tę trepsi kap šuvà an šalnos (nerimsti)? Mrc. Važiuodamas sustipau kaip šuvà Vžns. Prisirišė kai tas šuva O. Liko kai šuvà, nosį durtas Dglš. Gyvenu kaip šuvà šulny: nei išlipt, nei prigert (nei iššokt, nei išlakt Kp) Svn. Kaip šuvà šulnin daviaus, ir ausys tik kyši Trgn. Inkliūsi kap šuvà raštynon – sčiaudėsi [ištekėjusi už prasto vyro] Švnč. Duok, bobel, rublį, bala nematę – aš įpuoliau kaip šuvà markon Slm. Dairosi kaip šuva rugiuose KrvP(Vlk). Guli kap šuvà kanapėse Kt. Rangos kaip šuvà ant girnų Slk. Pakliuvo kai šuvà an girnų (į sunkią padėtį) Krok. Nakvojo kaip šuvà ant girnų (nepatogiai) Krs. Ko inkšti kaip šuvà po girnom?! Zr. Ko sėdi kaip šuvà ant akėčių (susirangęs)?! Pn. Kai šuvà an šieno: nei pats ėda, nei kitam duoda Rs. Ale ir šitas kap šuvà, muilą suėdęs (nejaukiai jaučiasi) Pv. Prarijai kaip šuvà muilą (mašalą Ds) (nekramtęs, greitai) Svn. Apsilaižė kai šuva, muilą prarijęs LMD(Šl). Prarijo kap šuva musę Gž. Neviriau nieko, maitinuosi tik kap šuvà musėm Plv. Neduok daug – išknis kai kiaulė; duok mažai – išlaižis kai šuva An. Praslakęs kap šuvà Pv. [Girtuoklis] kap šuvà kojose puola, perprašydinėja – dovanok Pv. Sutinka kai šuva su kate (iron.) Sln. Myli kap šuva katę (iron.) LTR(Mrs). Gyvena kai šuva su kate LTR(Km). Jo tep nekenčia kap šuvà cibulio Alk. Jis turi pinigų kap šuvà blusų Kt. Bagotas kaip šuvà blusų Lkč; LTsV185(Jnš). Basas kap šuva LTR(Mrj). Pragaišì kap šuvà an kermošio su tokiu darbu Pv. Kitas eina per darbais kap šuvà per girnom (dažnai keičia tarnybą) Dglš. Ką aš žinau, kada mane šito liga vėl kaip šuvà nustvers Slk. Šoka kap pasiutęs šuvà Plut. Dykas pečius kap šuvà Vdš. Katras man skirtas bus, ateis kaip šuvà staugdamas PnmA. Trep trep kai šuvà su uodega (labai meiliai sukiojasi) Krd. Tempia lyg šuvà, vežiman inkinkytas Dg. Kartus [kiškiagrybis] kaip šuvà Sld. Dabar [šienas] jau rudas kai šuvà Švnč. Kokia tę veseilia: riksmas kap šunų̃ Pv. Jam kalbėt – kap šuniui bėgt (sekasi) Vrb. Sekasi meluot, kai šùn bėgt Nm. Susikalbėjo kaip šuo su žąsinu TŽIII375. Pusrytį, sakau, munie į laukus pameta kaip šùnie į paežį i pabėga Als. Neprietelius tavo kaip šuo pririštas ant lenciūgo šokinės ant tavęs lodamas P. Pry tų vaikų esu pririšta kaip šuõ pry lenciūgo – nėkur iš numų neišeinu Vkš. Par visas krautuves laksčiau kaip šuo, liežuvį išleidęs, kol tau batus nupirkau Vkš. Leka kaip šuõ, uodegą išsibraukęs Trš. Visi jam drebia kap šùniu akysna, o jis tyli kap žemė Mrc. Stovi kaip šùnį pabučiavęs Trgn. Leidžia kap šùnį šulnin (greitai) Prn. Į duobę kaip šunìs sulaidojo, suguldė Yl. Po vakarykščio darbo visą skauda mane kaip šùnį Snt. Kol lig kapų nuvažiuoju, tai mañ kaip šùnys ėda pusiau (labai skauda) Slm. Biškelį nuejo skaudėti – teip kaip šùnį ėdė (labai skaudėjo) End. Nagi ir mušė jį visi tikrai kaip šunį Vaižg. Girti tik keikia ir duoda (muša) kaip į šunį Žem. Pas mumi mušės mušės kai šùnys LKT221(Žm). Parejo pjaudamos kaip šùnys Trk. Pjaunasi kaip šunys par tvorą Dt. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo TŽV597(Al). Nepasidalija kaip šuõ parakvijoms Ub. Riekiatės it šunys VP40. Visi rejas kaip šùnys, visi pikti Aln. Liuobėjo barties kaip du šuniù Rmč. Žmonys kaip šùnys ant vienas kito: jau nesižino nė kaip, nė ką Jrb. Ir erzins kaip šunį LTR(Krž). Kam tau reikėjo kap šùniuo anskųst mane (apkalbėti), ką aš padariau tau? LKKXIII126(Grv). Buvo visi kaip šùnes sunirtę DP157. Du vyrai iš šalies – panaberija kaip šuniẽs (labai išdidi) End. Pučias kaip ežys prieš šunį LMD(Šl). Ta pana ilgai stovėjo kaip šunies meisa neėdama Šts. Juk jau, kas tikt nor, tas būrišką nabagėlį stumdo šen ir ten nei kokį šùnį nevertą K.Donel. O dabar pasėjęs negi šunis vaikysi (nieko nebeveiksi) – reikia dirbt Alv. Šuõ neįvytų jo į bažnyčią (niekada neina) Gs. Nepriginsi nė su devyniais šunimìs (niekada nepavysi) Plng. Teip išleka, kad anos neparvarysi nė su devyniais šunim̃s Trk. Tę manę nei su šuniù neinvytum Alks. Ausis, kojas šuniẽs (labai geras) turu Žeml. Aš visur aplankiau, visur apejau, mun kojos buvo šuniẽs Žeml. Tai šuñs kojos (stiprios, greitos), kad galėjo nueit į Jurbarką ir pareit Skr. Tai ačiū, žentuli, šùnio liežuvėli: išviliojai dukrelę penkiolikos metų DrskD125. Nei šuvà tokio liežuvuko neturės kap tas svotas: rodos, jam tę rašo, kap šneka Pv. Ka jau prisigėrę, ka jau bliauna šunų̃ balsais, nebgali besuprasti Žr. Ar aš nesakiau, kad turiu šunies uoslę (greit sužinau, nujaučiu)! B.Sruog. Akelės kap karvelio, auselės kap šunelio LTR(Auk). Rugiai rugiai – šùnio (prasti) rugiai! Tvr. Šùnio (prastas) laukas tavo Tvr. Duosiu aš mat jai, tai šunų (prastai) siuvėjai, gadint medžiagą! Srv. Kitų vardai netol šuniẽs (beveik kaip šunų, nežmoniški) Žml. Šùnie tokių žodžių nesako, o tamsta mun sakai Krš. Ar tau sakoma, ar šuniui LTR(Gdr). Mūsų vargo nė šuo nepakeltų Skdv. Ar tu šùniu mesk gerklėn – prarijo, ar žmogum gera daryk – teipo pat Svn. Daug turėdamas šunims duok, maž turėdamas žmogui B738. Šùniui gana, o žmogui duok kiek reikia Šr. Siūloma prekė šùnei Jnš. Vėlybas veršis – šunie, senos kumelės vaikas – vilkuo, senos bobos – juokuo Šts. Aš jį nuluptą žinau – sarmatos sulig šuniù nėr Klt. Užu šunies (orig. šunis) širdį turėjo kietesnę ant jo BPII195. Ka neturi kur pasidėt (gyventi), tai šuñs brolis esi Erž. Ko ėsti neduodi, ar aš šuniẽs vaikas?! Krš. Duok ir broliui obulą – o kuo ans šuo? Ggr. I koks ne šuõ – pula į akis! End. Ir jis ne šunẽlis (ir jis žmogus, reikia pasigailėti) Kt. Didelims šunìms daug reik ėsti LKT77(Kal). Edelmonas, o šuo viena miera Sch79. Šuniẽs niekas neauna niekad, tep ir našlaitis Rud. Kodėl dešiniame šuns perbrendamo (seklaus) upelio krante lietuviai kalba vienaip, o kairiame jau kitaip? rš. Ta troba – šùnys par pamatus lindo (prasta, apirusi) Trš. Tos klėtys būdavo aukštai, o diendaržis – tai pakertėm šùnys išlįsdavo LKT258(Ps). Vieni kelmai, vieni krūmai, akmenys – dailaus lopelio net šuniui atsigulti nebuvo A.Gric. Kambarys tik šùni persiverst (labai mažas) Krok. Žemės tiek, kad šuo uodega užklotų (visai mažai) LTR. Kokia te sula [krautuvėje pardavinėjama] – šùniui an nugaros užpilk, ir tas rėks (prasta, neskani) Slk. Tai jau netikęs alus: pilk šùniu ant uodegos, i tas kauks Sml. Valgyt negalima, tik an šùniuo išlėt [i](labai neskanu) LKKXIII136(Grv). Tokiu nevykimu pasirinkti pačią: kad išverda, nė šuõ nelaka (labai neskanu) Krš. Čia kita moteris vaiko skaras velėja, čia pat bulves skuta, pietus verda, kurių nė geras šuva nelaktų Žem. Iškepa duoną – šuvà lėktų nuo tos duonos (labai prasta) Kvr. Obuoliai negardūs, rūgštūs – šuvà insikandęs rėkt Krok. Pilk in šùnio, ir šuvà pasius – kas do rūgštybė giros! Aln. Ot tai rūgštūs kopūstai – šùniuo kailį nuvaryt LKKXIII136(Grv). O tie batonai – gali šùnį nudurti (labai kieti) Bt. Ot geri rugiai: šunį lupk rugiuos – nebėgs! Ds. Tie kapliai šunìms romyti (labai atšipę) End. O dieną lauke pūga! Neduok Dieve! Šuo ant kelmo nepasėdėtų Žem. Po pečium dulkių – šuvà išsimiegotų! Pv. Kap tarnauni – šuvà neis, o tu eisi, kur siunčia Dg. Lašiniai vien rūdymai – šuvà neėst Ktk. Nesigirk tik, susimildama, su tais savo kopūstais – šuva neėstų tokių KlK13,98(Sk). A ponas, a šuvà – abudu kramtos LKT156(Grz). A bernas, a šuvà – dešim kilometrų ne kelias Vad. Ar jis man pasakoja, ar šuvà loja, tai tas pats Mrk. Protingą žodį visas svietas girdi, kvailo ir šuva klausyti nenori V.Krėv. Niekas to nematė, kad šuva mylėtų katę LTR. Šuva žiemą sako: vasarą gryčią budavosiu, gryčią budavosiu, o vasarą sako: gerai ir kanapėse Trs. I šuvà kariamas pripranta (apsipranta KzR) Rz. Ir šuva ant savę ponas Pšl. Lauk, šuvà, kol kumelė išgaiš! Pv. Kada gi šuva prie padlai iškentė LTR(Kp). Pirktų (Ėst Ps) šuvà mėsą, bet pinigų nėsą OGLIII274; LTR(Ut). Teip jis apjuodintas, kad nė šuvà duonos neims iš jo rankų Ps. Kad pats šuvà nepjauna, neužpjudysi Pšl. Duok (mušk), ka šùnys kraujį laktų (labai smarkiai)! Krž. Taip iškoliojau, kad šùnys kaukti suniko K.Donel. Prigėrę pareina šunimìs (keturpėsti) Pln. Dirbdavau iki išnaktų, o paskiau, kai jau artėdavau prie pabaigos, ir vėl ta pati beprasmybė, nors stauk šunimi rš. Guli vargšė kamaroj paslika ir pasikūkčiodama šuneliu kaukia K.Saj. Šùn (Šùni Dkš) mylia ne kelias Kt. Šùniui ir trys mylios ne iš kelio Krs. Šùniu vartų neužkelsi Pv. Šuo ir kariamas papranta J.Jabl. Įpratom viską – i šuõ karamas pripranta Pln. Su šunimis ne svečias, su vaikais ne viešnia B731. Be šùnio namai kurti, be vaikų – žabali Aln. Numai akli be šuniẽs, kurti be gaidžio Lkv. Šùnį katę [i](bet ką, kiekvieną) susitikęs – visiem girias Všk. Tavo liežuvį Dievas šùniui žadėjęs, tau įdėjęs A.Baran. Šunies liežuvis panašus in žmogaus LTR(Alv). Vilką kojos peni, šunį liežiuvis LTR(Aps). Ką dirbs (veiks) šuo nelojęs (nekaukęs Lkv) J.Jabl. Neiškenta kai šuõ nekaukęs NmŽ. Pijokas negėręs, šuõ nekaukęs negalia būti Krš. Šuo lo[ja] ant gerų ir prastų žmonių VP45. Ant gero žmogaus ir šuõ nelo[ja] Slnt. Šuo nesasiskabąs (nesusiskabąs MŽ, N) ant ubago B, B730. Šuõ ne brolis Štk. Atduok šùnie tą Dimitravo buvimą (labai sunku buvo) Šts. Senas šuo be reikalo nelo[ja] LTR(KlvrŽ). Savo vagies šuo neloja PrLXVII17. Šunys loja ir nustoja, žmonės kalbėt nenustoja Ds. Nė šuo savo girioj neloja B730. Ka katės lotų, šunų̃ nereiktų LKT210(Dkš). Kam to šuñs reiktų, jei katės lotų Lkč. Šuns (Šuniẽs Plt, Kv, NmŽ, Rsn; S.Dauk) balsas neit (neina M, Vlkv) į dangų PrLXVII22, B, B595. Šùnio balsas dangun neina Ds, An, Lš; LTR(Vdn, Aln, Vdšk). Šuns balsas nenutenka lig dangaus LTR(Prk). Ė, šuns balsas į dangų neiškanka! – pasišaipė Bušė I.Simon. Katrą čia šuñs ima žiovuliai? Snt. Šuo lo[ja], o ponas važiuo[ja] VP45. Tu, šunél, loj(lok), ė ponulis važiuoj (važiuok) savo keliu Prng. Eik, šunie, eik, uodega, eik patsai, ponai LTR(Mrj). Kur šuo laka, ten (čia Lpn117) ir loja Gsč. Kame šuo loja, ten ir laka M.Valanč. Apsėmei šuniù būt, tai i lok [i](pažadėjai – įvykdyk) LKT200(Plv). Par šunį parsidevęs tur ir lot kaip šuo BzF51. Šuvà ne tik loja, ale ir ankąstie gali GrvT12. Šuva loja – vėjas jo balsą nešioja A.Vien. Būk šuõ, tik nelok Al. Kad neturi darbo, šuniù lok Pšl. A kad tu paspringtum, šunim nelojęs! Lnkv. Pakelk koją – tegul šunes loja (nekreipk dėmesio į kalbas)! Vlkv. Ilgam šuniui dešra po kaklu? LTR(Kš). Ar ilgai šuniui (šùn Sch98) dešra B730. Neilgam šùn (šùniuo Trš) dešra po kaklu LKT200(Plv). Par šùnį dešra nesiunčiama Jrb. Ne pro šunìs balta duona Sch98(B). Ne per šunį balta duona, ne per katę lašiniai, – kiek didžiuodamasi pastebi Karalienė I.Simon. O ka nori ėsti, i ėdi: sako, iš bado šuõ i varškę ėda Jdr. Kap kada ir varškė šùniui skanu Plv. Iš bado šuo ir obuolį bado (rado LzP) Lnkv. Juk šuo iš bado ir vaboles ėda Žem. Gerai šunie ir musis VP15. Šùniui sviežias kaulas vis geresnis Ml. Šùniui prieš kaulą nėra gardžiau Ktk. Atimsi tu iš šunio kaulą! Ds. Iš šuniẽs kaulo neperku (nenoriu su juo turėti reikalo) Jnš. Pigios mėsos šuõ srubą laka J. Pigią mėsą šunys (šùnes Rod) ėda An, LTR(Pbs). Bėda, plikos mėsos šuniui sriubos, – juokėsi turtinga boba, žadanti dideles pasogas savo dukterims Žem. Kad šuo pinigus turėtų, tad netykotų B730. Nė šunys pamestą nekąstų VP34. Šuõ įduodamuoju, pats nepasiims J. Šuniui vis reikia duonos mest LTR(Ds). Šunie, šunie, te plutą (sakoma žmogui, kuris daug pliauškia) Plv. Šuo pavyd šùn kuknion eiti Sch99; PrLXVII22, B, B730. Lauk, šuneli, kol pastips kumelė – bus mėsos Snt. Lauk, šunie, kol kumelė išdvės, taip jis tave dabar ir ims! – atkirto jai Juozaponienė A.Vien. Kur trys gaspadinės, ten šuõ neėdęs stova Sd. Jei šuõ kūdas, gaspadorius brudas Dg. Šuniuo plikam visur šalta M.Unt. Kap [medžioklėn] jot – tada šùnes lakyt Pv. Kai atvažiuos, tada jau šunìs lakins (puls tvarkytis) Lb. Ne čėsas šunìs lakint, kai reikia eit medžiotų An. Ne laikas šunį lakinti, kai vilkas į kiemą Prk. Jei šuoj šika, tai neloja (dviejų darbų iš karto nepadarysi) Lš. Kur daug šunų, daug ir šunšūdžių B, B731. Norint šun[iui] per akis smok, nieko n'atbos (apie įkyrų, gėdos neturintį žmogų) B, B153,908. Šunį kaip nori mokink, o vis kaip šuniu buvo, taip šuniu ir bus! V.Kudir. A šùnį gerini, a negerini – vis tiek šuõ Jrb. Šuniu gimęs šuniu ir karš LTR(Slnt). Laukas gimė, laukas ir dvės, lauko nė šùnes neišės Nm, Šk. Nieks dar nematė, kad šuo mylėtų katę S.Dauk. Kožnas šuo su blusa S.Dauk. Nėra nė šuniẽs be ydai Dr. Jeigu su šuniu atsigulsi, tai su blusom atsikelsi LTR(Kš). Kožnas šuo su balsu VP26. Strugas šuo be uodegos, su uodega būtų ilgesnis B731. Dabar jau neatskirsi – argi vienas šuõ sviete margas! Vlkv. A, ne vienas šuvà rudas Aln. Ar tur šuo gėdos? B, B731, MŽ. Kada šuo gėdos turėjęs? B730. Imdamas sakalo akis tur, atduodamas – šuns B730. Ir šuo kelia koją į svodbą B, B731. Norėk šunès užgaut, tai ir lazdą rasi Pv. Kas nori šùnį mušt, tas i lazdą randa Prn. Kas nori šùnį kart, randa i virvę Rg. Muštam šùnį pamoju botagas (kartą muštas ir užsimojimo bijo) Dkš. Šunų neturėdamas katėms siumdyk (siundyk B, B731) PrLXVII22. Šuniẽs neturėdamas ir ožka siundo Pln. Paskutinį šunys pjauja B730. Žmogus ažu šùnį gajesnis Strn. Šuõn to nepadaro, ką žmogus Pvn. Mesk šunį ant kiaulės, kad (kad jis LTsV122) nepjauna (nenorinčiam sunku įsiūlyti) LTR(Km). Kodėl jūsų Marė ten neteka? – Ar mūsų Marė? Kad nenori nei vienas, nei antras. Mesk šunį ant kiaulės, kad nepjauna I.Simon. Iš seno kavalieriaus nieks neišeina: mesk ant šuñs, i tas n'ėda Snt. Piktas šuõ – geras sargas Pln. Bailiam daug šunų yra LTR(Šl). Durniùs leidžia, kur nė šuõ nebėgtų Plv. Daug šunų ir vilką papjauna KrvP(Bsg). Vilkas nežiūri, ar daug avių, tik ar pikti šunys TŽV623. Stipinis (Strampas MŽ) visados gul pas šunį B731. Šuns dantys nepirkti LTR(Srd). Šùnio dantys nederami An. Ir geram šuniui pirštų į dantis nedėk KrvP(Grnk). Svetimu šuniu nepasitikėk Rd. Nemėtyk stipinų pirm šunų, paskui neteksi nei pyragų B731. Nemesk lazdos, šunų dar nepraėjęs PPr217. Netrauk šunio iš vandenio – įkąs ranką Ppl. Šùniui tik vieną sykį uodegą pjausi Smln. Šuo, kuris daug loja, nekanda LTsV234(Plng). Vilkas šuniẽs nebijo, bet nekenčia, kai loja Mlt. Bijok šunies ne to, kur loja, ale to, kur kanda Jnš. Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį pagaus B731. Kad[a] kiškis šunį vys B730. Ne kožnam šùniu gaut kiškį Arm. Ka pakliuvai, šunų̃ veselion, tai tury [i](laikyk) i uodegą kriūkeliu (taikykis prie kitų) Ad. Daug šunų̃ karybo kaklo, ale ne visi gentys JI426. Giminių šùnys visais dantimis nerejas (giminės susipykę greit susigerina) Lkv. Giminių šùnys ne visais dantimis pjaunas Šll. Saviškis šuo savam ne visais dantimis tekanda LMD. Kad tavo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas B730. Kad tavo šunį svetimi pjauja, tai gyk, bet kad tavo šunys pjaujas, nesikišk MŽ. Ir po šuniui, ir po kalei TŽIV511. Jug aš pamisliju taip: jug nei viens šuõ kalės nepjauna Klk. Šuo šunį iš tolo pažįsta LMD(Lk). Šùnys visi susiuosto (toks su tokiu susižino) Sml. Dvare šuo už žmogų brangesnis LTR(Šl). Ponui šlūžydamas i jo šuniui koc uodegą pakelk LTR(Vdk). Pono i šuo mokytesnis už mužiko vaiką LTR(Vdk). Kaimo berneliai – miesto šuneliai LTR(Grv). Kas šuni uodegą pakels, jei ne jis pats sau Vrn. Kas gi šuniui stimburį pakeltų, kad pats nepasikeltų Pg. Šuo lo[ja], save (aplink save Dr) pasako[ja] Šts. Šuo be skolos PrLXVII21, B. Šuo tik be algos, be skolos LTR(Šll). Pas mane šùnys an pinigų guli (juok. labai turtingas) Jz. Tėvas sūnų žuvimi, sūnus tėvą šunimi Pkn. Kas tėvų neklauso, šunų̃ lojimo klauso Lel. Jei neklausai motinos, tai šuñs lojančio klausyk Snt. Kas tėvo motinos neklauso, tas šunies balso klauso (teklauso Kv) LTR(Vlkj). Kas tėvų neklauso, klausys šuns skūros barškančios LTR(Mrj). Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai LMD(S.Dauk), Sch112. Manęs, tėvo, neklausystat, tai šunio uodegos klausystat Dbk. Merga su kanape užauga, su šunim̃ pasęsta Erž. Šokai per šùnį – šok ir per uodegą (pradėjai ir baik darbą) Pv. Ir šùniui, nusbosta par tą pačią skylę landyt Aln. Paršokai par šùnį, paršok ir par uodegą Skr. Bėda, kad šuva medžiais nelaipioja Lp. Savam kieme ir šuva vilko nebijo LTR(Rk). Šuva dantų neprašys J.Jabl, LTR(ŠLL). Pasigalando šuva nagus – dabar saugokis LTR(Pnd). Ir peršoko šuva per tvorą (susipyko) J.Jabl. Jau kieno šuva dvės, kad tu atejai (sakoma, kai seniai nebuvęs ateina) Ds. Kiba šuvà stips, ka jis atė[jo] Žal. Viešnia nebuvėlė… Turbūt dvaro šunes išsikorė, kad tu pas mane atėjai Žem. Kieno čia šuo pasikorė, kad mūsų poni tokia šeimininkė? Žem. Kieno čia šuva dvės, kad tu ausis išsimazgojai (sakoma stebintis) Lnkv. Dar ne vienas šuva išdvės, kol mane suės LTR(Srd). Gryno kaulo ir šuvà negraužia Kb. Šuvà išlįstų per maišą (didelė skylė) Dglš. Tokiuo oru ir šuvà išvarytas nelėks Pg. Vienas Dievas be grieko, šuvà be skolos J. Ar vienas šuva su uodega? Pšl, J.Jabl(Sl). Kur šuva, ten ir uodega LTsV224, Pš. Guli šuvà – guli (ir Auk) uodega (jei šeimininkas tinginys, tai ir visi tinginiauja) Krok. Šuvà pats sau uodegą pakelia An. Šuva, grauždamas kaulą, nekenčia prietelių savo M. Paimk gi iš po šùnio lakatę Ut. Šuva šunim ir kvepia (pasirodo koks esąs) Alv. Būk šuvà, tik nelok Lš, Lzd, Kn. Šuva gimė, šuniu ir gaiš Alv. Amas ant amo, šuva patį amą Sln. Amas amą ama, visi šunys loja B731. Šuva šunies nepjauna Ėr. Šuvà šùnio nekanda Klt, An. Šuvà šùnio nepažįsta gi (kur ten nepažins)! Ds. Šuvà šùnį pasižįsta Sml. Kad vienas šuva šika ant kelmo, tai kitas nors šali kelmo Sln. Šuvà plaukt išmoksta, kai ausis vandens pripila (kai bėda ištinka, visko išmokstama) Bsg. Šiemet sunkūs metai – šuvà berno neima Mrj. Ketinau važiuoti Kaunan, bet šį tarpą ir šunes nelenda iš būdos. Teip subliuro orai Blv. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šunies nevarytum tokiam [prastame] ore Pc. An šùnio nenujosi (nėra kuo nuvykti) Trg. Ot didelis – nors ir šùnį pakark! Aln. Šuniui berno nereikia PPr423. Šùnie svies – mokytojuo kliūs Nv. Šùniui mesk, o ponui teks Skr. Iš kiekvieno kaimo po šùnį (sakoma, kai per daug kur prisirenka žmonių) Šmk. Taip gailėjaus kaip šuniẽs kandžio (sakoma, kai dėl neapdairumo kas nors atsitinka) Lkv. Šuo tai biednas – dūšios neturia! (atkertama tam, kuris skundžiasi neturtingas esąs) Rs. Ne šùnes jau tave ažvijo?! (sakoma, kai atėjęs kas skuba išeiti) LKKXIII131(Grv). Tai kiek šunų̃ tave atvijo?! (sakoma, kai ateina seniai nebuvęs žmogus) LKKXIII127(Grv). Šùnį suėsčiau – taip išalkau Rs. Par tą pusę valandos mes būtumiam šùnį su plaukais suėdusys Pln. Jis buvo taip išalkęs, kad būtų ir gyvą šunį perkandęs V.Mont. Alkanumas – gyvą šunį prarytų! Pšl. Išalkau, ir šùnį praryčiau Snt, Ar. Šùnį neluptą praryčiau Ds. Ar šunį lupai? Kame buvai lig šio laiko? (sakoma užtrukusiam) Šts. O kam? Kokį šunį lupsi (ką veiksi) taip anksti nuvažiavus? – nusižiovavo Pikčiurna I.Simon. Tai miegojimas! Ką naktį dirbste, a šùnį lupste?! Krš. Amen pupt, visiem po šùnį nulupt. Man mėsa ir taukai, tau skūra ir plaukai Kair. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šunį šukuosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Nemoka nė šuniui uodegos užmegzti (visai nieko nemoka) LTR. A pavalgei? – Pa. – Šùnie lūpas nulaižyti duok (juok.) Krtn. Šuniui (Šunìm Trgn) sviestas, man (mum Trgn) maslionkos (sakoma mušant sviestą, kad greičiau pasidarytų) Ml. Šuõ šùnie, šuõ uodegai, o uodega nė vikst, kad kits kitam liep dirbti J. Šuo šunį, šuo šunį, šuo uodegą viks Vkš. Patys vis atliko, par kitus nieko nedirbo, minėdamys tą patarlę: šuo šunį, šuo šunį, šuo uodega viks S.Dauk. Kai tik šuo šunį, tai šuo uodegą PPr367. Koks šuõ Jorė, toki kalė Morė (abudu vienodi) Vn. Jei bernas madon (patinka), tai nors šunès būdon Vrnv. Bijok vienkiemio šuniẽs i vienturtės dukteries Žr. Šuniẽs, katės nemylėsi – arklio, karvės neturėsi Vvr. Sakyk šùnie, bet ne munie Trk. Ans toks esąs, kuriam šuo gėdą suėdęs MitI68. Mužikas – duonos gružikas, bajoras – šunų̃ tavoras JI483. Bajoras – šuniẽs tavoras, mužikas – aukso guzikas Pln. Pamato vieną šùnį šikant, reik i jai (sakoma, kai kas įsigeidžia to, ką pamato) Jnš. Nu, a jau pamatei vieną šùnį šakaliukais šikant, tai i tau reik Šl. Tau čia ne šunies pautai (ne taip paprasta)! Všk. Papūsk šùn į uodegą! (sakoma varant ką šalin, norint kuo nusikratyti) Snt. Tegu jis eina šunìm kulnis skust! (apie niekam tikusį žmogų) Snt. Šuõ šùnį šukavo, uodegelę bučiavo (sakoma pamėgdžiojant) End. Kas nuliūdo – šunio šūdo (erzinant vaikus) Ds. Laka kaip šuo ir loja kai šuo, o tikt ne šuo (kalė) prš. Loja kaip šuo, bet ne šuo (mintuvai) BsM. Miške gimęs, miške augęs, pareina namo šunim loti (mintuvai) LTR(ŠL). Šuva be žarnų loja (mintuvai) LTsV608(An), Jnšk. Kaip šuva bėga, kaip šuva loja, o tik ne šuva (mintuvai) LTR. Kalė loja, šuva uodega keverzoja (mintuvai) rš. Šuo loja – dantys byra (linus mina) LTsV608. Šuva loja, kaulai byra (linus braukia) LTR(Rk). Šunų nebijąs svečias vištų baidosi (sliekas) prš. Ateina ponaitis raudonais kailinaičiais, šunès nebijo, o vištos bijo (sliekas) Dg. Už šunį mažesnis, už arklį didesnis (balnas) Graž, Srv, Grž. Už žirnį mažesnis, už šūnį piktesnis (pipiras) Slm, Pn, Prl. Ar nori pakarto šuns? (skilandžio) PrLXVII32. Juodas šuo keliu bėga, pilni nasrai mėsos (kurpė) LTR. Kiverzai keverzai per dvarą joja, nė šuo neloja (varlė) LTR. Kol jaunas buvau, aukso krėsle sėdėjau, o kai pasenau, nė šuo kaulų neėda (puodas) LTR(Akm). Kur šuva lindo, ten skylė liko (grąžtas) LTsV624(Krtn). Mano giminietis kaip šuvà susrietęs (pjautuvas) Ds. Už tvoros šuva loja (liežuvis) LTR(Kp). Daili daili kamarėlė pilna kultuvių, o po tom kultuvėm raudonas šuva gulia (burna, dantys, liežuvis) LTR(Jrg). Kai jaunas buvau, tai su ponais derėjau, kai pasenau – nei šuva kaulų neėda (batai) LTR. 2. prk. menk. piktas, nedoras, kerštingas, klastingas žmogus: Pasakiau supykęs ant jo: šuniẽ tu pasiutęs! J. Tas ta jau šuõ y[ra] paskutinis – tik suėsti kitą, pagatavas įkąsti kaip šuõ koks Trk. Juo nemokytas, juo šuõ Rdn. Ale medelius pjaut [iš keršto] – tai jau šùnio darbas! Pv. Šunų darbas SD¹122. Toks šuõ buvo, nėkas par daug nekriokė (numirusio neverkė, negailėjo) End. Būdavo, pulna ir pulna visokie šùnys ant to vargšo žmogaus Šauk. Šuõj, ne žmogus – visus skundžia Drsk. Matai, bo yra tokių šunų (išdavikų), tai yra, katrie praneša Upt. Tie šùnes įlojo (įskundė) Gs. Prapulk anys, šitie šunaĩ! Dglš. Šùnes jūs, do ir vìsa LKKXI179(Zt). Šùnys [valdyboje] susėdę, i šunìm valia paduota Mžš. Abu galvojo apie tą patį: su tuo šunim vaitu reikėtų vieną kartą susitvarkyti rš. Panemunės pilys sudarė tvirtą, šunims riteriams neperkandamą grandinę rš. Vokiečiai apsupa mus, gaujos kryžeivių šunų S.Nėr. Šuvà – jau jį visas kaimas žino! LKT224(Bb). Prie jo reikia saugotis ko neprasitart, bo jis šuvà Sb. Prašė arklio pavėžėt, nedavė – va kokis šuvà Švnč. 3. NdŽ nesmarkus keiksmas: Turi pūkšt per vėpūtinius kaip karvė. Šuva, ne ėjimas! rš. Kai namuose nekanta – šuva, ne gyvenimas Nmn. Vis tas pats šuvà (tas pats galas) Db. Šùnio (ko) čia dabar vaikštai! Ut. Šunio gi tu čia atsivilkai? Slm. O šùnio tu te eisi (nėra reikalo ten eiti)! Skp. Šunį jis ten nueis (varau ar nueis) Mrj. Ko tau šunies reikia?! Ėr. Visa ko pilnas, tai da šùnio tau reikia! Trgn. Sveikos kaip kumelės, šùnio važinėjat [pas daktarą] Slm. Šunìm (kuriam galui), atrodo, teip ir megzt! Užp. Šunìm gi dabar tos šviesos prisireikė! Slm. Šùnį jis žino (nieko nežino)! Alk. Šunį tie ir vyrai žino! Grv. Ejau ejau mėnesį, įsipyko šuniù, ir nebejau Slm. Tokį buvimą (gyvenimą) atiduoti šùnie, neko vargti su anais Ggr. Vidų persikursme, šùnys netrauks (nieko neatsitiks)! Skp. O kad jus šùnes! Dkšt. O kad tave ir šunes, kaimynėle, su tavo maistu! – sukeikė vilkas ir nucimpino toliau V.Piet. Kad tave šùnes suėstų! Vlkv. Jei nenori, teėda tave šunys: išgersiu sau vienas V.Krėv. Dieve duok, kad tave šùnes sugautų, pagautų, suėstų Sch108(B). A kad anus šùnys pagautų! LKT103(Pn). O kad tave šùnys užmirštų! Krž. O kad tau šuõ alaus nupirktų! Kbr. Pas tokį žmogų mano sūnus tarnavo, tai kad pas jį šùnes tarnaut! Alv. Tegu aną šunaĩ, tokį vėjį, nuvartelios i trobas! DūnŽ. Tegu jį šùnys, tą lytų! Šmk. Tegu eina po šunaĩs! Tl. Eik po šunaĩs! Knt, Žlb. Kaip ejo, po šunais ir išejo! Šts. Kad būtumi po šunais bent girtas buvęs! Žem. Mesčiau po šunais, kam apgaulioja! Žem. Tevažiuojie ta gyvybė su šunaĩs – atsigyvenau! DūnŽ. Ma jį šùnys (tiek to) – Dievas davė ir atėmė Ar. Jei būs par daug to smetono, a palik – mat šùnys! Lkv. Ir tegul nesitranko šunys žino kur A.Vencl. Šunys žino, kas ten lovoj buvo! J.Balč. Šunes jį žino, kur bus padėjęs! Grž. Šuvà jo nematė! Lp. O šuva jį žino… A.Vencl. Šùnes žino, ar jis piktas, ar ne Slm. Kurių čia šunų̃ dabar atėjai? Š. Kurie gi čia šùnys, kad teip darbas nesiseka?! Slm. Ar užmigai, ar kuris šuvà, kad negirdi! Rm. Alpūnia (Alfonsa) baras, sako: – Nu kurį čia šùnį (kas gi čia dabar)! LKKIX224(Mžš). Kokį šunį jis ten taip ilgai spaviedojasi? A.Gric. Ko čia trinys – kurį šunį (ko neini prie darbo)! LMD(Šts). Misliau ar tabletę kokią išgert, ar kurį šùnį Kp. Ką čia dirbi kurį šunį, kad nepareiti?! Šts. Švogeris kitus vadina, o ma[n] kad būt sakęs nors šuniẽ ar velnie, eime ir tu, – ne, ėjo ir praėjo Skr. Bent pusę žodelio būtum parašęs, ar šunie, ar žmogau, ar dar gyvas, ar ką I.Simon. O kad taũ šùnys už viršūnės! Krs. ║ stebintis kuo: Kad tave šunaĩ, užmiršau! DūnŽ. Kad jį šùnes, užmiršau! Dkš. 4. DŽ¹, Snt, Alk, Rdm, Srj, Ūd staklių prietaisas velenui prilaikyti, kad nesisuktų: Patrauk šùnį ir pasuk veleną Mrj. Atkabink tą šùnį ir paleisk audeklą vieną dantį toliau Prk. Šuva laiko veleno krumplius, kad siūlai būtų įtempti rš. [Staklių] veleno galva su ragais, šuvà atremt į ragus, kad laikytųsi Vlkv. Šuvà prilaiko veleną Kt.

◊ ant šuñs (šùnio) [karnõs] nueĩti niekais virsti: Ant šunio tekybos nuejo Ds. Nuej[o] an šunio darbas! Lp. Visas jo mokslas nuẽjo ant šùnio karnõs Ut.

[nórs] ant šuñs mèsk (numèst) niekam tikęs: Vakarėly šmaikšti, o prie darbo – tai nórs ant šùnio mèsk Sdk. Metus pas motiną padykaduoniavo, tai dabar nors ant šuns mesk Grl. Kitą dieną lyg geresnis, o kitą – ant šuñs mèsk Erž. Jauni buvom bravi i mes, o daba tai an šuniẽs numèst Jon.

ant šuñs pazvanų̃ eĩti

1. pasidaryti nenaudojamam: Tai mėsa pas mus mėtosi, an šuñs pazvanų̃ eĩna Plv.

2. pasidaryti blogam: Nuė̃jo ant šuñs pazvanų̃ Klvr.

ant šuñs pir̃dalo (pir̃džiaus) nueĩti vlg. niekais išvirsti, veltui pradingti: Nuejaũ ant šuñs pir̃džiaus, t. y. ant niekų J. Viskas nuė̃jo ant šuñs pir̃dalo Gs.

ant šuñs uodegõs nueĩti (nuvažiúoti) Mžš niekais virsti, be naudos dingti: Ir vėl visa diena ant šuns uodegos nueis A.Vien. An šunio uodegos nueis: visos piršlės nuvažiavo – pražvalgos suiro Ds.

dėl šuñs añtprusnio dėl niekų: Kremezija (kremta) numiškius, o dėl niekų – dėl šuniẽs ántprusnio Šts.

Didỹsis Šuõ astr.; EncII780 žvaigždynas, kuriame yra šviesiausia žvaigždė Sirijus (Canis Major).

gývą šùnį labai daug: I prisišienavęs gývą šùnį šieno Up.

į šùnį labai, smarkiai (sušalti, sukietėti): Tos mūsų dešros pakriautė[je] sudžiūs į šùnį Grg. Sušalau į šùnį Vkš.

į šuniẽs aũtą Šts smarkiai (iškeikti): Kad ana mudvi išdirbo į šuniẽs aũtą KlvrŽ.

į šuñs (į šuniẽs Trš, Kv) dienàs DŽ, Bsg smarkiai (išplūsti), labai (suniekinti, iškoneveikti): Jei kuris pradeda šnekėti, kad Vanagas kvailai darąs, ji užpuolusi išlojoja, į šuns dienas išdeda Žem. Kaip susipyko, viską išsipasakojo, į šuniẽs dienàs viena kitą išdėjo Krš. Išdėjo mane į šuñs dienàs Slv.

į šuñs kar̃ną dìrbti (sudìrbti, varýti) smarkiai peikti, išpeikti, išjuokti: Pats šventą dieną su velniais prie katilo broliaujas, o mus į šuns karną dirba! rš. Aš jį šùnio karnõn išdìrbsiu Užp. Šùnio karnõn berną sudìrbo Ds. Anas karvę šùnio karnõn vãro Trgn.

į šuñs kar̃ną nueĩti niekais virsti: Visas jo turtas ir darbas nuẽjo šùnio karnõn Ut.

į šuñs skū̃rą įlį̃sti būti ujamam: Inlindaũ in šùnio skū̃rą ir kenčiu kap šunelis Kpč.

į šuñs sùbinę vlg. niekur (nenueiti): Kur jis eis – į sùbinę šuns! Snt.

iš po šuñs ištráuktas labai suglamžytas: Apsivilks paskutiniais lakmonais iš po šunies ištrauktais, nutaisys tokį veidą, kad raudok, jį pamatęs J.Balt.

iš šuñs daliẽs be išteklių, vargingai (gyventi): Jis sako: mes iš šuniẽs daliẽs gyvenam Rm.

iš šuñs [viẽtos] visiškai (pradingti): Iš šuns prapuolė B730, MŽ. Jeigu šarvuoti joja, tai šarvuotas ir sutiki juos, kitaip iš šuns vietos prapulsi V.Piet.

jū́ros šuõ DŽ; S.Mast zool. paprastasis ruonis (Phoca vitulina).

kaĩp ant šuñs uodegõs beprasmiškai, veltui: Prapuolo jo visas vargas kaip in šunio uodegos Krd.

kaĩp iš šuñs gerklė̃s [ištráuktas] labai suglamžytas: Jo kelnės kai iš šuns gerklės ištrauktos – vienos dumšlės Rs. Kai nusineši suknelę susrišus, tai bus kàp iš šùnio gerklė̃s Tvr.

kaĩp šùnį ant gìrnų iron. labai, smarkiai, ne visai pelnytai (iškelti, pakelti, išgirti): Toksai pagyrimas Petriuką kaip šunį ant girnų pakėlė Žem. Pakėlė kaip šunį ant girnų Sln.

kaĩp šunų̃ gẽnamas labai greitai: Atlėkė kaip šunų genamas Vkš. Buvau įbėgęs kaip šunų genamas Šts.

kaĩp šunų̃ malūnè bùvęs labai nuvargęs: Būsi kaĩp šunų̃ malūnè bùvęs End.

kaĩp šuõ muĩlą labai greitai (praryti): Prarijo kaĩp šuõ muĩlą Jrb.

kaĩp šùnį mùšęs (lùpęs, plãkęs) nieko nepešęs: Ech! kaip šunį mušęs grįžtu! – net atsiduso, sėsdamas ant kėdės Erdivilas V.Piet. Nusigando pirkliai [pralaimėję lažybas], atidavė vargšui sudėtus pinigus ir sugrįžo namolei it šunį lupę BsPII114. Kai tie (žandarai) pagaliau ničnieko nerado, kaip šunį plakę turėjo grįžti S.Čiurl.

kaĩp šùniui penktà (penktóji Sim) kója (penktõs kójos) Krp, Rgv apie nereikalingą dalyką: Prozai visoks stiliaus išdailinimas yra kaip šuniui penkta koja A.Vencl. To tvarto jam reikė[jo] kap šun penktos kojos Gs. Reikalingas tu čia man kàp šùni penktà kója Al. Susmislijo ką – reikia čia tau kaip šuniui penktos kojos! Ktk. kẽlio neródyti (neparódyti) šùniui (šùnie; I, šùnei; Sln)

1. savarankiškai, be rūpesčių gyventi: Gana gana, kokia tau čia laimė! – atsiliepė Onė. – Troba ir daržas… bulvių pasisodinsi, nei dienelės niekur, nei šuniui kelio nerodysi… Žem. Ir tiek mokėdamas šuniui kelio neberodys J.Jabl.

2. nieko neveikti: Par visą dieną nė šuniui kelio neparodė Sdb.

kíek šuõ apibė́ga apie mažą plotą: Daba tiek bereik suarti, kíek šuõ apibė́ga Trš. kójas pridė́ti šùniui veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùniui kójas prìdeda Skr.

laukìnis šuõ zool.

1. E šakalas (Canis aureus).

2. barsukas (?): Laukìnį šùnį [keptą] suvalgė ir tuos taukus išgėrė (nuo džiovos gydydamasis) Pv.

miškìnis šuvà Grnk zool. mangutas.

namìnis šuõ namisėda: Aš – numìnis šuõ Všv.

ne iš kélmo šuñs išspìrtas sumanus, apsukrus: Aš ne iš kelmo šunies išspirtas LzP.

neĩ šuñs nieko: Ar daug sugavai žuvies? – Neĩ šùnio Vb.

nė̃ šùniui niekam: Prastai padarė, toks darbas nė̃ šùniui nevertas Jnš.

neĩ (nė̃) šùniui neĩ (nė̃) kãtei

1. niekam tikęs: Tai ir padarė vyras lanktį – neĩ šùn neĩ kãtei Jrb.

2. nėra kur dėti, niekas nenori: Mėsos nepjaustysiu, paskui kai lieka, tai nė šun nė katei Snt.

neĩ šuõ (šuvà) neĩ katė̃ nei šis, nei tas; neaišku kas: Neĩ šuõ neĩ katė̃ būsi [vyro palikta] Skdv. Neĩ šuvà neĩ katė̃ (apie išsiskyrusį žmogų) Všk.

neĩ šuõ neĩ kėdãlė (uodegà, ver̃šis) Kv; S.Dauk nei šis, nei tas; neaišku kas: Tiktai paliekta [išsiskyręs vyras] nei šuõ nei kėdãlė Plt. Nei šuo nei kėdalė, nei duonos puskepalė KlvrŽ. Nei šuo nei uodega LTsV122(Klvr). Tiek išvargus pertraukti [mokslą], vaikas liktų, kaip sakoma, nei šuo nei veršis, nei ponas nei mužikas Žem.

nė̃ [nusprógęs] šuõ (šuvà) visiškai niekas (neužeina): Pas munęs nė̃ nusprógęs šuõ neužeina Trš. Montvilai ūkininkai ėmė vežti rugius – tik dirbk ir dirbk, o prie Rupkaus nė šuva neužbėga LzP.

neĩ (nė̃) šuõ (šuvà) neámterėjo

1. niekas nesužinojo, nepastebėjo: Pavogė, kad nė̃ šuvà neámterėjo! Plš.

2. visiškai ramu: O pas visus vaikus Izrael nei šuo neamterės BB2Moz11,7.

ne šuñs kraũjo nepiktas, pakantus: Toks ne šuniẽs kraũjo, geras žmogus Žr.

nė̃ šuõ kraũjo nèlakė apie labai susipykusius: Paskuo kaip susipykov, nė̃ šuõ kraũjo nèlakė Trk. nė̃ (neĩ) [víenas] šuõ (šùnes, šuvà) nelõs (nesulõs) niekas nė nepajus, nesužinos: Ui, koks tu kvailas, taigi aš juos taip paslėpsiu, kad nei šunes nelos rš. Aš viską taip sutvarkysiu, kad nė šuva nesulos rš. Daryk taip, kad nė šuva nelotų Erž. Pakavosiu taip, kad nė̃ šuõ nesulós Vkš. Viską sugebėjo iš namų teip išnešt, kad nė šuõ nesulójo Jnš.

nė̃ šùniui neskanùs niekam tikęs: Pijokas smertelnasis nė̃ šùnie neskanùs Šts.

nórs ant šuñs líek apie prastą viralą: Išvirei viralo, tai nors ant šunio liek Arm. Kokie rūgštūs kopūstai, koc tu an šunio lẽj (liek) LKKXIII127(Grv).

nórs šùniui gálvą praũsk apie prastą, neskanų valgį: Atnešė ingrykščių (likusių nuo ryto) kopūstų, tai nors šuni galvą prausk KlK13,98(Vrn).

nórs šùnį kabìnk ant kãklo apie labai nuolaidų, sukalbamą žmogų: Nuojėgus žmogus – nors jam šunį ant kaklo kabink Slm. nórs šunim̃ per akìs apie prastą darbininką: Žiedai ant pirštų žvaga, o į darbą tai nors šunim per akis Vlk. nórs šunìs švil̃pk Lk sakoma niekaip nerandant ko. nórs šunìs vejók apie didelę, erdvią patalpą: Ilgas ilgas namas, didelis, nór tu šunìs vejók Smal. nuo šunų̃ dė̃džių visokių niekų: Tu čia nuo šunų dėdžių prirašysi Ss.

pãtį šùnį labai daug (nuveikti): Lig vakaro pãtį šùnį gali išsiplauties Lkv.

per šùnį prapùlti virsti niekais: Toks geras vyras, o par šùnį prapúolė Skr.

po šuñs balsù (gálvai) per vėlai, po laiko: Po šuniẽs balsù pasėta Vvs. Viską daro po šuniẽs gálvai Rud.

po šuñs úodega nueĩti virsti niekais, sunykti: Nuẽjo kopūstai po šùnes úodega (pagedo) Žl.

po šuñs úodega pakìšti niekams išleisti, prarasti: Pàkišė po šùnio úodega, kad ir daug turėjo An.

sriubõs nedúoti šùniui neniekinti: O ką nušnekėjau? – klausė tėvas. – O ką, kad matulėlė ir neturėjo pinigų, dėlto neduodi šuniui sriubos, bet pats bučiuoji jos rankeles Žem.

su šunimì ant pùsės niekam netinkamas: Tavo darbas su šunim ant pusės Ds.

šè táu šuniẽ Deviñtinės (ríetas Plng, Velýkos) sakoma stebintis ar piktinantis: Še tau šunie Devintinės… Pinigus Kozeriui sukišusi, plika brukasi man ant senatvės… Žem. Šè táu šuniẽ Velýkos, ta ir užarei (sudavei per žandą)! Žr.

šlãpią šùnį šukúoti turėti daug rūpesčio: Jeigu vakar būtų sugedę, būtume turėję šlapią šunį šukuot Vb.

šunų̃ agronòmas Šts mergišius.

šuñs ãkį ničnieko (negauti, nežinoti): O ką, ar pasisekė? – paklausė pakėlusi galvą senė. – Šunio akį! – numojo ranka Bruzdulienė V.Mont. Šùnio ãkį, nei jis žino, nei ką! Alk. Šùnio ãkį tu iš jo gausi! Gs.

šuñs ãkys (kieno) apie neturintį gėdos: Jo šuniẽs ãkys: čia išvarei, čia ir vėl lenda Sml. Oi berneli mano, šunio akys tavo LLDII71. šuñs akìs pasiim̃ti (nusipir̃kti) liautis gėdytis (ką daryti): Šùnio akìs pasimtáu ir eitau, jei reikt Pv. Šunies akis nusipirkus i vaikščioja Mrc.

šuñs akìs turė́ti Gs; L nesigėdyti, būti begėdžiui: Tas žmogus šunies akis tur S.Dauk, VP46. Turėtum šuns akis turėti, – pradeda ūdyti Bobjonienė, – vaiko užsidirbtus kelis grašius tam tinginiui sukišti I.Simon. Šùnio akìs tùri, ka tep daro Pv. Kur šùnio akìs tùri, ir rioglina stačiai per daržą Švnč.

šuñs algà menki pinigai, menkos pajamos: Rašiau jam, kad mestų tą savo šuns algą ir atvažiuotų pas mane Žem.

šuñs ámžių ilgai: Tokio balžieno vinis laikys šuns amžių Ar.

šùniui ant pazvanų̃ eĩti pasidaryti nenaudojamam: Viskas eĩs šùniui ant pazvanų̃ NdŽ.

šùniui ant uodegõs

1. be naudos, niekais: Šuniui ant uodegos toks mūsų darbas! – dar pikčiau kirto Žiauka J.Paukš. Daba tie gyvenimai (sodybos) šùnie ant uodegõs Trk. Visas darbas ir vargas nuėjo šùniui ant uodegõs Jnš. Kišė pinigus, dirbo – šùniu an uodegõs Slm. Susensta žmogus, nueina šùniui an uodegõs Žl. Dirbt tai nieko, bet kai dirbi dirbi ir visa kas nueina šùniui ant uodegõs, tada pikta Slk.

2. niekams (išleisti, išeikvoti): Visą sa[vo] darbą šùniuo an uodegõs sudė[jo], viską pragerdė LKKXIII136(Grv). Moma viską šùniui ant uodegõs atadavė Rš. Teip visas gėrybes šuniui ant uodegos nuleidė Vb.

šuñs apìvara tinginys: Tu ir stipsi būdamas toks šuñs apìvara Al.

šuniẽs aplaižà Vvr niekam tikęs žmogus.

šuñs autùs skal̃bti pasidaryti niekam netikusiam: Sako, [siuvėja] šuniẽs autùs skal̃ba Ms.

šunìms aũtų skal̃bti nueĩti (išeĩti) nieko gera nepasiekti, niekais virsti: Norėjo žmogum išleisti, o ans nuẽjo šunìms aũtų skal̃bti Slnt. Išėjo šunims autų skalbti LTsV133(Jnš).

šuñs balsù kaũkti (šaũkti) gailiai verkti: Jei būs liepėlė, kaũksi dar šuniẽs balsù KlK6,67(Krš). Kaũksi šuniẽs balsù, bet būs po laiko Vkš. Senatvės sulaukęs šuniẽs balsù šauksì Auk.

šuvà pérbėgo kẽlią pasisekė: Tai jau tau šuvà kẽlią pérbėgo, ka tep pigiai gavai Pv.

šuñs bidznà lengva risčia: Kas tau yra – tu šunies bidzna gali nulėkt Bsg.

šuñs daĩnos DŽ, Šk žiovulys: Jau mane šuñs daĩnos ima, reikia jau eit gult Gs. Šuñs daĩnos jau ima Jrb.

šuñs daiktè paniekintas, ujamas: Vyžom apautas vaikas parvasar šùnio daiktè ganė Klt.

šuñs dañtys liežuvininkas: Tai šuñs dañtys, kad gali teip ant žmogaus šnekėt Skr.

šuñs dantimìs apkramtýti apkalbėti: Išeina, tokis tokį šuniẽs dantimì apkram̃tė Pv.

šuñs diẽnos Brs prastas, vargingas buvimas: Užtenka man tų šuns dienų! – sakydavo jie, nesuprasdami tėvo, ir dingdavo iš namų I.Simon. Kaip aš pargyvensiu tas šuñs dienàs?! Skr.

šunų̃ diẽnos; SD¹122 karščiausias vasaros laikas.

šuñs dúona prastas, vargingas gyvenimas: Piemenio šuniẽs dúona LKT153(Žg).

šùnį dúoti per akìs iškeikti: Už tokį darbą jis jau seniai ketina tau šunį per akis duot Lš.

šùnys suė́dė nuėjo perniek: Kad tik šunys nesuėstų šitos dalios! Ds.

[nė̃] šuvà neė́stų mėsõs apie smarkų barimą, plūdimą: Metus išbūsi geras, vieną dieną ne – tave išdirba ponas, kad šuva mėsos neėstų Btg. Teip išdėjo, teip išlojojo, kad nė šuva mėsos neėstų NžR. šunìs ganýti valkatauti: Kap vaikas neklauso, tada tėvai pasako: kad neklausai, galėsi šunìs ganýt LKKXIII136(Grv).

šunų̃ ganýti eĩti (išeĩti Jz) niekais virsti, pasileisti: Žinai, jau ir mūs giminė išẽj[o] šunių̃ ganýt: visi [sukūrę šeimas] išsiskyrę ir išsiskyrę Pv. Jis vis dėlto, anot jo betariant, eis šunų ganytų J.Jabl(r.).

šunìms pùtros vìrti išė̃jo sakoma juokiantis iš likusio nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims putrą virti J. šuñs gãras valkata: Ak tu šunio gare, valkiojies po svietą ir eik vėl iš namų! Ml.

šùnį gáuti per akìs būti sugėdintam: Neik tę – gáusi šùnį per akìs Lš.

šuñs gerklėjè bùvęs apie labai suglamžytą: Po kelionės drabužiai tep susikliukinę (susigarankščiavę), rodos, kad šuns gerklėj buvę Krok.

šuñs gíesmės žiovulys: Šuñs gíesmės ima Jrb.

šuñs gíesmes giedóti vargstant dejuoti: Dabar pamiegosi – žiemą šuns giesmes giedosi Vlkv.

šuñs (šuniẽs BzF185) grỹbas šungrybis: Čia šùnio grỹbas: apačia kitokia Aps. Vaikai, nerenkìt šùnio grỹbų LzŽ.

šuñs gum̃bo nieko (neduoti): Šuns gumbo jiems, ne arbatos! Žem.

šunų̃ jótas netikęs: Toks šunų̃ jótas vyras neįtiks pirmininkauti M.Unt.

šunų̃ juõkas (juokaĩ Ds) keista, juokinga: Šunų̃ juõkas būt, kad tu šitą mergą paimtum Užp.

šùnys juõkiasi (iš ko) apie ką netikusį, niekam vertą: Iš tavo darbo visi šùnys juõkias Ds. šùnį apkabìnus (apsikabìnus) labai graudžiai (verkti): Prisidaužysi vieną kartą, tiesiai pasakau. Raudosi šunį apkabinus J.Balt. Kauksi šùnį apsikabìnęs, kaip motinos nebeliks KlK6,66(Krš). Apsikabìnęs šùnį staugsi, kai aš numirsiu Krkš.

ךùnį kabìnti ant kãklo kenkti: Geri draugai vienas kitam šunies ant kaklo nekabina Alv.

ךunìs kabìnti versti kaltę: Tu ant manęs šunų nekabýk, aš juk nekaltas Prn.

šuñs káilis nenaudėlis: Šuns kailis! By tikt vienas apžioti! Žem. A tai tu, šunies kaili, tai tu mane plėši! J.Jabl. Susikursi iš to šunies káilio – jam tik svietą juokint Ėr.

šuñs káiliu apsisiū́ti į nieką nereaguoti: Jau iš jo nebėr žmogaus: apsisiùvo šùnio káiliu, nieko jam nebepadarysi Ob.

šuñs káina menki pinigai: Verčiau buvo dykai palaidoti… bent geras būtum pasirodęs… ne ką už tokią šunies kainą – tris rublius! – apmaudingai klebonas rokavo Žem.

šuñs kãklą apsikabìnus labai graudžiai (verkti): Šuñs kãklą apsikabìnus verksi Skr.

šunès kárdyti; L; [visùs] šunìs kárstyti (kárti) versti kaltę, šmeižti: Vakar užvakar stumdė, pravardžiavo, šunis ant manęs karstė Žem. Jau ir taip žmonės ant mūsų šunis karia V.Myk-Put. Ant manęs artimiausi kaimynai mokytojai šnipai jau nebesivaržydami šunis korė Pt. Ponas, kai ant ko supyksti, tuoj ant manęs visus šunis kari J.Marc. Kai susipyko, tai dabar ant jo šunis karia Mrj.

šuñs ką́snis sulipusių snaigių gumulėlis: Vakar visą dieną šuñs ką́sniais snigo, tai šįryt ir takų nematyti Šauk.

šuõ (šuvà) nepérkąstų (neįką́stų, nepérkanda); šuñs nepérkandamas apie storą ar labai nešvarų drabužį: Dvaro duotieji drabužiai buvę šunies neperkandami, iš kokių maišų pataisyti Žem. Rugius rišom tokioms kelnėms – šuõ nepárkąstų Všv. Kelnes ka išaus, ka šuõ nepárkąs Ub. Baltinius apsivilkai, ta (tai) jau šuõ nepárkanda, ne daba ka krominiai Krž. O tų marškinių storumas – šuñs nepárkandami Stak. Kelinelės – kad šuvà nepárkąstų, i tos pačios gi nusmukę! LKT216–217(Šl). Duos tokius rūbus, kad net nai (negi, ir) šuvà nepérkąst Dg. Suskrendęs kvartūkas – ir šuvà neanką́stų LKKXIII121(Grv).

šunìs káustyti elgetauti: Tegu dabar jis eina šunų kaustyti su abiem savo sūnum! A.Vencl.

šuñs (šunų̃) keliaĩs (keliù) eĩti (išeĩti RdN, nueĩti) virsti niekais, pasileisti, išdargti: Pranas šunio keliais nuėjo Mrj. Jeigu vaikas dykas, šuniẽs keliù eĩna LKT221(Žm). Eĩna jau ir anas šùnio keliaĩs Ds. Anas nuẽ[jo] šùnio keliù Dglš. Matai, nuẽjo šunès keliù Rdš. Tep kap pradės [blogai elgtis], tai ir susvalkios, nueĩs šunų̃ keliaĩs Pv. Vaikeli mano, paklausyk mane – nepražūsi. Jei neklausysi, išeĩsi šùnio keliaĩs Bsg.

šuñs kẽpto nieko (negauti): Šuniẽs kẽpto! Negausi nė rublio Všk.

šunìms blakstíenas (blakstė́nus) kapóti (karpýti) elgetauti, valkatauti: Blogi metai – reiks eit šunìm blakstíenų kapót Pnd. Jis jau šunims blakstienas kapo[ja] Rs. Eiti šunìms blakstė́nų karpýti Ggr.

šunìms blauzdàs karpýti bastytis, valkatauti: Jeigu jis neklauso nieko, geria, tai visą gyvenimą karpỹs šunìm blauzdàs Mrs.

šunìms kir̃sti per blakstíenas elgetauti: Taigi taigi, kaipgis! Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu! Žem.

šuñs kója toks keiksmas: Išsibeldė, šunies koja, sūnus Jokymas, ir nė žodžio [neparašo] J.Balt. Nenori, šunio koja, būt an stalo, tai būk po stalu! Sn. šuñs kum̃pis nenaudėlis: Tai šuns kumpis tas Vytautas – ir čion nesidavė apgauti V.Piet. Tai šuns kumpis, o ne draugas A.Vencl.

šuvà nepalaižỹs kraujų̃ apie nesugyvenančius, labai susipykusius: Kas tę jau mušasi, nezgadoj būva, sako: kokis tę gyvenimas – šuvà kraujų̃ nepalaižìs Grv. šunutė̃lis nelàks kraũjo apie labai susipykusius: Pirma meile geras, paskui šunutẽlis kraũjo nelàks J. šùnį léisti euf. gadinti orą: Pavalgei rūgštaus pieno su bulbėm, tai ir léidi šùnį Vrn.

šuñs litãniją giedóti žiovauti: Anksti atsikėliau, tai dabar visu keliu šuniẽs litãniją ir gíedu Vb.

šuñs litãnijas lóti apkalbėti: Kai susieina kaimo bobos, tai ir lója šuñs litãnijas Vlkv.

šunų̃ lodìkas padauža: Jau tas bernas tai tik šunų lodikas, daugiau nieko Sb.

šunìms lódyti apie prastą, mėgstantį plepėti darbininką: Koks iš jo kalvis – tik šunìm lódyt! Brž. šunìs lódyti (lódinti) elgetauti: Jeigu būtų nedirbę, vaizdavę ponus, seniai būtų išėję šunų lodyti J.Avyž. Abu išėjome su žmona šunų lodinti po svietą LzP. Senaisiais jau niekas i nebrūpinas, ir eis par kiemus šunìs lódydami Tl. Daba nebreik eiti nei šunų̃ lódyti, nei ubagais, nei nėko, daba labai gerai yra Sd. Iš vieno kiemo į kitą reik šunìs lódyti Akm. Darbas gėdos nedaro, tinginiavimas šunų lodyt išvaro LTR(Pg). Amatą mokėdamas šunų nelodysi LTR(Šl).

šùnys išlójo menk. apie mirusį ar negrįžtamai išėjusį: Tą, sako, išlojo jau šunys, beje: numirė, pragaišo ar išejo kur kas nebgrįžtamai S.Dauk. šùnys išlõs (nulõs) apie prastai išskalbtus drabužius: Užmesk ant tvoros, šunys ir išlos Ds. Nedamazgojau – šùnes nulõs Aln. šunimì lóti veltui kalbėti: Nusibodo šunìm lót Ps.

šuñs lū́pa toks keiksmas: Tu dar murmėsi, šunies lūpa! – puolė senoji ant Petro rš. šunų̃ maltuvė̃ Ut toks nepiktas keiksmas: Tai šunų̃ máltuvės, kap anys siunta! Prng. šùnys (šuvà Plm) nemãtė (nemãtę) tiek to, tesižinai: Šunys jo nematę! J.Jabl.

ךunų̃ mélnyčia prasta darbovietė, pastumdėlio darbas: Tokioje šunų melnyčioje ištarnavęs mano vyras keliolika metų dykų dykai, be skatiko algos Žem.

šuñs mė́nesį ilgai: Dirbsi šùnio mė́nesį Ds. Kap nueis pirtin, tai šunio mėnesį būva Rš.

šuñs mėsà nenaudėlis, bjaurybė: Šuñs mė̃sa, šuñs mė̃sa, vištelę užmuši! Plv.

šùniui mèsk [ant uodegõs] niekam tikęs: Sūris buvo, tai šùniui mèsk – kietumas! Žl. Čia reik prisiūti, čia sulopyti, o čia visai sutrūkę – mesk šuniui ant uodegos, – murmėjo jis sau po nosimi A.Vencl.

šuñs (šùnio Kzt) mėtà bot. vaistinė veronika (Veronica officinalis).

šuñs mẽtų senas: Šunies metų esi, o nenori mirti Šts.

šùnį mìslinti (mìslyti) turėti piktų kėslų: Jau jos čia šùnį mìslija an manęs Lkš. Kap matau, tai šùnį tu mìslini Lš.

šuõ nùnešė (nusìnešė) [ant uodegõs] dingo, pražuvo be naudos: Tokias vaišes šuo ant uodegos nunešė A.Gric. Magdės kavalierių šuõ ant uodegõs nùnešė Vkš. Bites, gyvulius, visą turtą šuo ant uodegos nunešė Rp. Šuo ant uodega nuneš, ir to pakaks S.Dauk. Šuva ant uodegos nunešė visą gyvenimą Brž. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė Pnd. Ir tau nusnèš viską šuvà Rš.

šuõ panèštų ant uodegõs labai mažai: Tiek čia jo naudos – ir šuo ant uodegos paneštų Slv.

šuñs obelė̃ bot. šunobelė (Rhamnus): Šuniẽs obelė̃ vadina, nu tai, sako, nuo skrandžio jos Upn.

šuñs óras Lp apie darganą. šunų̃ pakártuvė rš nenaudėlis, padauža.

šuõ pàkastas kng. esmė: Be to, kaip psichologas, prisiekti galiu, kad čia kitur šuo pakastas A.Vien.

šuñs paplū́da nueĩti išvirsti niekais: Migdydavo migdydavo mažą moma; kai užaugo, tai nue[jo] šunio paplūda Ml.

šuñs (šunų̃) pãtalas kas labai suniokota, sujaukta: Šùnio pãtalas padaryta, o buvo toki gražūs rugiai! Lp. Padarei šunų̃ pãtalą [iš siūlų], tai pats ir narpliok Mrc. Tep susmatarojo mano siūlai, kad iš matko siūlų šunio patalas išejo Lš.

ךuñs petruškà (petrõšnas KŽ); LBŽ bot. nuodingoji šunpetrė (Aethusa cynapium).

šunų̃ pyrãgai vargas: Dabar pažins didžiažemiai šunų pyragus Ds.

šunų̃ plaukų̃ pakėlìmas juok. vaišės, pasilinksminimas: Pas juos šiandie šunų̃ plaukų̃ pakėlìmas Sml.

šuñs plikumù Ggr neturtingas.

šuñs põteriai tuščios kalbos, plepalai: Tylėk, vis tiek iš tų tavo šuns poterių nieko neišeis Grš. Gana čia tų šuñs põterių klausytis Skr.

šuñs pūgà bjaurus oras: O tai šunies pūga užkilo, netikėta atmaina! Žem.

šuñs pùsė Yl, Vv toks keiksmas: Eik man iš akių, tu šuñs pùse! Alk. Ko tie šuns pusės čion atsidangino? rš. Voi tu, muselė, šunies puselė, kam išgėrei arielkelę LLDI367(Dr). šùniui rė́žti per kudlàs elgetauti: Par kudlas šunie rėši, kad slinkis būsi Šts.

šùnį (šùnio) išriẽsti Svn prilenkti kieno galvą prie kelių: Šùnio kaip išriẽsme, tai žinosi! Žl.

šùnio ramùlis šunramunė: Šùnio ramùliai baltai žydi LzŽ.

šuñs risčià (ristelè) nesmarkiai risnojant (bėgti): Šuñs risčià bėga Nm. Nieko sau būt berniokas, bet ka jis eina šuniẽs ristelè, visą čėsą parsikreipęs Brž.

šuñs ristẽlė; L lengva risčia.

šuñs (šunies KŽ; LBŽ, MitII140) rūgštỹnė bot. smulkioji rūgštynė (Rumex acetosella).

šuniù apsisiū́ti pasidaryti blogam, neklusniam: Nebūk, vaikeli, šuniù apsisiùvęs – klausyk, ką močia sako Trgn.

šuñs skūrà apsisiū́ti (apsivil̃kti) būti abejingam, į nieką nereaguoti: Šùnio skūrà apsisiùvo Dkš. Gal šùnio skūrà anas apsivil̃kęs, kad jį muši muši, ir nieko nepadeda Ds.

šunimì smirdė́ti LTR(Vdk); šuniù apsmìrsti (pasmìrsti) Trgn nusibosti, įkyrėti: Tas tavo aimanavimas man jau šuniù pasmìrdo Slm. Darbas šuniù pasmìrdo (vis tas pats dirbamas) Ds. Vėl ta šunim pasmirdusi kiaušinienė! rš.

šuñs (šunès Lp) snùkis niekšas.

šùniui šarmà atsigavimas: Ir visa šùnie šarmà, kol iškulsma (kūlėjus gerai valgydina) Užv.

šunìms šė́ko (šiẽno LKKXIII132(Grv), LTII461(Tvr)) pjáuti (pjáutų Kp, Rk, šienáuti LKKXIII132(Grv)) eĩti (išeĩti, nueĩti; LL144) virsti niekais, nieko gyvenime nepasiekus pasileisti: Šitas vaikas nenueis šunims šėko pjauti, kaip nuėjo Benius J.Avyž. Jei nenori mokytis, tai galėsi eĩt šunìm šė́ko pjáut Skrb. Kitos [merginos] bet tik kiek, i nuẽ[jo] šunìmu šiẽno pjáut Švnč.

šuñs šìrdį turė́ti būti negailestingam, žiauriam: Jei turė́sit šuniẽs šìrdį, galėsit uždegt trobas Ėr. Šuniẽs šìrdį tùra, ka ligonį varo Pj.

šuñs šū́dą Krš vlg. nieko: Šū́dą šuniẽs, o ne pinigų aš jam duosiu! Grk. Ko nori? – Žuvies. – Gausi šū́dą šuniẽs! End.

šuñs šū́das vlg. niekai: Čia jau be ano negal begyventi, makaninkas toks – šū́das šuniẽs! Trk. Ir vė naktis atpuls, ir vė bus šunio šūdas (nieko nepadarysi)! Lp.

šunų̃ šukúoti eĩti (išvažiúoti) užsiimant niekais atsidurti skurde: Eisi tu, bjaurybe, šunų šukuoti! – rėkavo tėvas A.Vencl. Jeigu nieko nemoki, tai eĩk šunų̃ šukúot! Mrj. Šunų šukuoti jis išvažiavo, žinoma, ne tėvo motinos liepiamas J.Jabl.

šuñs šúoliu (šúoliais) paskubomis, labai greitai: Siūk atadagstinai, o ne šunies šuoliais Brž. Šunio šuoliu perskaičiau Vb.

šùniui nušvil̃pti ant uodegõs rš sunaikinti.

šunų̃ takaĩs eĩti (nueĩti) pasileisti, ištvirkti: Eĩna tokie vaikesai šunų̃ takaĩs, nėkai Krš. O paskui plykstelėjo kalbos po apylinkę, kad negerai su Karuse: šunų takais nuėjo, prasideda su kiekvienu, kas tiktai netingi J.Balt.

šunų̃ takaĩs paléisti nesulaikyti pasiduodančio į palaidą gyvenimą: Kur tu ją paleidai dabar šunų takais? J.Balt.

šuñs uodegà; R, MŽ, N pataikūnas, meilikautojas.

šùniui uodegõs neužmègzti nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šùniu uodegõs neùžmezgėt! Lp.

šunìms úodegas karpýti [i]užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpýt šunìm uodegų̃ Mrs.

ךunų̃ veséilia didelis triukšmas: Eik pažiūrėk, kas tę per šunų̃ veséilia pas Joną Vlk.

šuñs viẽtoje

1. paniekintas, ujamas: Nu piemuo jau šuniẽs viẽto[je] buvo End. O ko aš teip šuniẽs viẽto[je] turiu būti! Ms. Pas gaspadorių šùnio viẽtoj buvau Bsg. Nereik par daug kitą paneigti, nereik par daug kitą laikyti šuniẽs viẽto[je] Trk.

2. prastas, niekam tikęs: Aš turiu strielbą šuniẽs viẽto[je] – visai prastą Krč.

šuñs vėžè eĩti nedorai elgtis: Ta paaugo ir vėl sau eĩna po velnių, šuñs vėžè Skr.

šuñs zakristijà juok. pastalė: Nuleido, matai, ji man akeles žemyn, Marija Magdalena švenčiausioji, ir žiūri šuns zakristijon J.Balt.

trum̃pas šuõ prie uodegõs bėda: Bet kai jau buvę trumpas šuo prie uodegos, tai ne tik grasinęs, bet ir apstumdęs gyventojus I.Simon.

usū̃rinis šuõ DŽ¹ zool. toks plėšrus šunų šeimos žvėrelis, mangutas (Nyctereutes procyonoides).

už šùnį nueĩti virsti niekais, pasileisti: Buvo ištvirkus ir nuẽj[o] už šùnį Pv.

už šuñs pìnigus pusdykiai: Atėmę turtingesniems ūkininkams arklius už šunies pinigus, paskelbė, jog dabar imsią iš bežemių ir mažažemių Pt.

už šùnį prapùlti patirti nesėkmę: Kad ne advokatas, būtų žu šunį prapuolęs Rod.

visų̃ šunų̃ po kóją; LTR(Vlkv) visko primaišyta.